basas

bãsas, -à adj. (4) 1. J su nuogomis, plikomis kojomis, neapsiavęs: Bãsas nevaikščioji, vis reikia apsiavus J.Jabl. Anas ar žiema, ar vasara vis bãsas ir bãsas Tvr. Jurgis bãsas, Jonas apsiavęs, Marė naginėta Skr. Jis apsiavęs guli, bãsas laukan eina Dkš. Už tavo geltonas kasas aš palikau plikas, bãsas Vb. Mano koja basà Lp. Šalta rasa, o aš basà – nušalau kojeles Gs. Basái lengviau eiti Gs. Jau žmonės vaikščioja basì Krkl. Bãsosios mergaitės vos nepralenkia ir važiuolių J.Jabl. Šaltas rytelis, rasa, mano mergelė basa JV827. Buvo par juos berniukelis basutẽlis Tvr. ^ Per gimnaziją basas perėjęs (nebaigęs gimnazijos) Vlkv. Savo batų neturėdamas, ilgai bãsas vaikščiosi Slm. Šuva ir žiemą bãsas vaikščioja Sl. Basas kaip dvaro šuva PPr70. Basas toliau kasas Ad. Sudiev visiem apsiavusiem ir basíem (neturtingiems) An.

bãsa n.: ^ Kur bãsa, ten lesa (sakoma su dilgėle mušant per kojas) Lš. basaĩ adv. K: Papratę buvo kiti tris dienas nevalgyt, basai vaikščiot MP145. ║ apie nuogą užpakalį: Kad pylė botagu per bãsą Ds. Per drabužį nemuš, – per bãsą Mšk. Ne kartą motina, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką M.Valanč.

2. nekaustytas: Arklys bãsas gruodu vaikščioja Rod. Rytoj į turgų nevažiuosime – basà kumelė Rod. Argi juoj basù nuvažiuosi, anoj kaustyta ant visų keturių Lp. | Basos šlajos N.